Kol žaidžiame biurokratiją, vaikai palauks?

Be pavadinimoRodos vakar buvo įprastas pirmadienis Panevėžio mieste – visi panevėžiečiai įsibegėjo į darbus po savaitgalinių nuotaikų, o tarybos nario pirmadienis, nuo ankstyvaus ryto pilnas neplanuotų netikėtumų.

Vis nesitaisančios nuotaikos siekiant gerinti Panevėžio lopšelio-darželio „Kregždutė“ ugdymo bendruomenės mikroklimatą, atrodo labai iš lėto, bet eina geryn. Apmaudą šioje situacijoje kelia nuolatinis siūlomų sprendinių atidėliojimas ir nenoras sutelkus politines bei administracines pajėgas gerinti esamą situaciją.

Laiko retrospektyvoje žvelgiant, į šią situaciją gilinamės jau nuo 2015 metų rudens . Klausimas – kas padaryta? Asmeniškai bendrauta su tėvais, su darželio administracija, su savivaldybės administracija, su politiniais veikėjais, kurie savo pagalba turėtų būti įgalūs padėti, bet visą veiksmą stabdo biurokratinis savivaldybės administracijos nesuvokimas ir nenoras keisti situaciją, ir suvokti, kad neigiami veiksniai, į kuriuos besąlygiškai, prieš mažiausiųjų valią, yra įtraukiami vaikai. Vaikai, kurie yra šios situacijos kaliniai. Vaikai, kurių interesai, rodos, lyginant su biurokratiniais varikliais, yra paskutinėje vietoje.

Dar 2015 metais kreipiausi į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierę, kuri po trijų mėnesių atliekant tyrimą, pripažino, kad galimai, švietimo įstaigoje išties yra pažeidinėjami vaikų interesai bei teisės ir įpareigojo miesto merą bei administracijos direktorių rimtai permąstyti, ar direktorė išties tinkama eiti užimamas pareigas.

Dar iki kreipimosi į LR vaiko teisių apsaugos kontrolierę, buvo kreiptasi ir į patį miesto merą, su prašymu imtis realių ir tikrai ne „politiškai angažuotų“ veiksmų. Miesto mero prašiau pamiršti savo principus ir suvokti, kad nuo jo padedamo parašo ir noro suvokti situacijos rimtumą, priklausys tai, kaip vaikai ugdysis, ką vaikai matys atvesti į darželį, kaip vaikai jausis grįžę iš jo ir kokią emociją parsineš po visos darbo dienos namo, kaip refleksuos visos dienos patyrimus.

Administracijai ir miesto merui nusprendus, kad kalbant apie vaikų interesus žaisime žaidimą „dokumentuose besislepianti nerūpestinga biurokratija“ žaidėme pagal sugalvotas taisykles – parašytos dešimtys raštų, įvykę nesuskaičiuojami susitikimai, praleistas ne vienas vakaras bendraujant tiek su viena, tiek su kita puse ir liūdna. Išties labai liūdna, nes kalbėti ir situacija spręsti atrodo nori tik viena – tėvų, auklėtojų ir personalo pusė.

Pavyzdžiui, pastarosios savaitės, o ypatingai šis pirmadienis, buvo labai įdomūs. Klausimas – kodėl? Šį pirmadienį, nuo ankstyvo ryto, su komanda pradėjome kelionę per savivaldybės biudžetines įstaigas ir misiją pavadinimu „Gauk l/d „Kregdžutė“ pakartotino mikroklimato išvadas“. Nors situacija ir aiški, šaltiniai sako, kad, pagal mikroklimatą, situacija toli gražu negerėja. Iš pradžių savivaldybėje susitikome su S.Jakštiene, administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuri nemažai dirbo su šia situacija, ir dar kartą paklausėme ar rašte surašyta informacija yra aiškiai žinoma – gal vis dėl to mikrokliamto išvadas galėsime gauti be ilgų kelionių po įvairias institucijas. Pavaduotoja atsakė, kad dokumento savo akimis nė nematė ir jį gali turėti arba pats direktorius arba psichologinė – pedagoginė tarnyba. Kadangi direktoriaus tuo momentu savivaldybėje neradome, išvykome į švietimo skyriuje įsikūrusios tarnybos būstinę. Nuvykę ten sulaukėme nuostabos ir atsakymo, kad mikroklimato išvadų tarnyba, atlikusi tyrimą, neturi ir jos išsiųstos į savivaldybės administraciją ir perduotos direktoriui. Uždarę vienas duris grįžome atgal į savivaldybės administraciją. Ten jau sutikę kažkur vėl išlekiantį administracijos direktorių išgirdome labai nerūpestingą ir nekompetetingą nuostabą nežinant, kokie raštai buvo paties direktoriaus pasirašyti, tarybos nario užklausimui atsakyti, ir kas buvo leista ar neleista daryti, kokius dokumentus gauti. Po ilgų itikinėjimų išgirdau tik vieną atsakymą „nu tai gerai, pagalvosiu ir duosiu išvadas“, o paklausus ir pasitikslinus kada, direktorius išspjovęs atsakymą „nežinau“ užtrenkė duris ir išbėgo ir trumpam grįžęs pridūrė „per tave pamirštau ko man reikia“. Išties klausimas, ko administracijos direktoriui reikia? Atrodo, kad nepavykusią savivaldybės adminsitracijos reorganizaciją vykdantis direktorius apvertė savo galvoje visą schemą, kaip veikia savivalda. Mano žiniomis taryba ir jos nariai, hierarchiškai yra aukščiau savivaldybės administracijos. Apmaudu, kad jau tiek laiko neįmanoma gauti paprasčiausio raštiško atsakymo, kaip sekasi darželio bendruomenei ir koks psichologinis klimatas vyrauja po tiek laiko. Liūdna, išties liūdna.

Reziumuojant, vis dėl to einame link seniai su gyventojais ir darželio bendruomene išsikelto tikslo, ir tas tikslas – tikrai ne apsėstas noras nuversti ugdymo įstaigos vadovę, tikslas – imantis bet kokių priemonių pagaliau sudaryti sąlygas vaikams suteikti kokybišką ugdymą, bendruomenei užtikrinti kokybiškai vaikystei formuotis, o personalui darbti, tinkamas sąlygas. Ir nesvarbu ką reikėtų pakeisti, nesvarbu kokius kelius nueiti, svarbu – nutraukti mero ir administracijos direktoriaus nepaliaujamą biurokratinį žaidimą, „finansuojamą“ vaikų kasdieniu nekokybišku ugdymu, darbuotoju kasdieniu psichologiniu sekinimu, miestiečių kasdieniu nusivylimu miesto savivalda. Jei visuotinai personalas jau naudojasi psichologo pagalba, tai situacija, mano akimis, yra labai nenormali. Tikrai darosi gėda, kad bendraujant su žmonėmis negali pasakyti, kad miesto savivaldybė padarė viską, kad situacija pasisuktų į teigiamą pusę, padarė viską, kad vaikams būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas ir šviesesnis rytojus. Nepadarė. Vadovaudamiesi savo ambicijomis ir asmenine nauda pagrįstus savanuadiškaiss, jau išties „politiškai angažuotais“ siekiaiss, kuriamas ne šviesus ir teisingas, o vis tamsėjantis ir iš švietimo pusės atsilikęs, Panevėžys. Liūdna, išties liūdna.

Neatlyginama politinė reklama.

Parašykite komentarą